iškilnus

iškilnus: 1 iškilnùs, -ì adj. (4) 1. M, Š, BŽ46 iškilmingas, puikus: Po tokių iškilnių̃ pietų visi neveikiai tegalėjo skirstytis J.Jabl. Svočia iškilnius pietus davė veselninkams J. Nė vienas skersnagis nėra taip iškilnus ir drauge taip baisus kaip tigris Blv. Kiek kartų besdavo jis savo nusiminusias akis į tas iškilnias ir nepajudinamas viršūnes Pč. Knystautas surengė savo miškuose iškilnią medžioklę A.Vien. Jis mato – ant samanotosios uolos paminklas iškilnus rš. Mano kelionės draugai apstulbo nuo tokio iškilnaus reginio rš. Iškilnūs ir drąsūs tarp puokščių stovėsit rš. Jis atžengia rimtas ir iškilnus rš. Atsidūrėme šitoj iškilnioj ir daugybe paminklų išpuoštoj sostinėj rš.
iškilnu n.: Atrodo dailu ir iškilnu, kai pažiūrima pro poeto svajonę K.Kors. iškilniaĩ adv.: Iškilniai ir maloniai atsisveikino rš.
2. mėgstąs puotauti, linksmintis: Iškilnì žmonys: po nubangų pakėlė vakarelį Užv.

Игры ⚽ Поможем сделать НИР

iškilnus — iškilnùs, iškilni̇̀ bdv. Iškilni̇̀ vakarienė … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
iškilnus — 2 iškilnùs, ì adj. (4) aukštas: Vieta iškilni rš … Dictionary of the Lithuanian Language
iškilni — iškilnùs, iškilni̇̀ bdv. Iškilni̇̀ vakarienė … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
iškilnumas — iškilnùmas sm. (2) BŽ45,46; M → 1 iškilnus 1: Kas tų rūmų iškilnumas! rš. Šis apvalkalas pabrėžė jos ūgio lieknumą ir iškilnumą K.Kors … Dictionary of the Lithuanian Language
orus — orùs, ì adj. (4) 1. didus, iškilnus, solidus: Žmogus buvo oraus veido V.Piet. Kiekvieną rytą jis ateina į darbą orus, tvarkingai apsirengęs rš. õriai adv. S.Dauk, BŽ46: Jie oriai pasisveikino ir, netarę nė žodžio, susėdo ant stovėjusių… … Dictionary of the Lithuanian Language

Academic Dictionaries and Encyclopedias